Karinis uostas nuolatine miesto dalimi tapo XIX a. pab. – XX a. prad. . 1890 metais Rusijos caro Aleksandro II  įsakymu į šiaurę nuo Liepojos buvo pradėta didelių įtvirtinimų ir karinio miestelio statyba. Šis miestelis iš pradžių vadintas caro Aleksandro III uostu. Tik Latvijos valstybės nepriklausomybės laiko tarpiu šią vietą imta vadinti Kariniu uostu.
Uostas buvo visiškai autonomiškas, su savo infrastruktūra, elektrine, vandentiekio stotimi, bažnyčia ir mokykla. Sovietmečiu karinis miestelis buvo uždara teritorija, į kurią nebuvo galima eiti net civiliams Liepojos gyventojams.
Liepojos Karinis uostas, kuris miesto šiaurėje užima maždaug trečdalį bendro ploto, yra nuostabi, paradoksali ir unikali vieta ne tik Latvijos, bet ir pasaulio istorijoje ir architektūroje. Aplinka savotiškai perteikia Rusijos militarinės elegancijos ir sovietinio militarizmo sąveiką. Karinis uostas šiandien yra ypatingas rajonas. Jis nebėra karinis miestas. Dabar jis tapo turizmo objektu, įkvepiančiu kūrybiškus žmones. Į „Karuostą“ iš Liepojos centro galite nuvykti autobusais  Nr. 3, 4, 7, 8 ar maršrutiniais taksi Nr. 1, 2, 3.
Su autobusais Nr.10, 11, 11A ir 15 galima nuvažiuoti iki Kalpako tilto ir tada pėsčiomis pasiekti Karinį miestelį.

Švento Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė

Katedrāles iela 7, Karosta, Liepāja

Cerkvė yra Karinio uosto vizualinė ir dvasinė dominantė. Cerkvė projektuota ir pastatyta pagal Rusijos stačiatikių XVII a. cerkvių stilių su centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurie simbolizuoja Dievo sūnų Kristų ir keturis jo apaštalus.
Cerkvės statyba pradėta 1901 metais.
Tais metais Rusijos caras Nikolajus II su šeima ir įžymiais Sankt – Peterburgos valstybės veikėjais dalyvavo šventinėje  cerkvės pamatinio akmens pašventinimo ceremonijoje.
Pirmos pamaldos ir cerkvės pašventinimas vyko 1903 metais. Ir tuomet jose dalyvavo Rusijos caras Nikolajus II su šeima ir dvaro žmonėmis.
Prasidėjus I pasauliniui karui, daug cerkvės turto  evakuata į Rusiją, – taipogi varpai bei ikonos. Likusį turtą pasisavino vokiečių okupacijos armijos kareiviai. XX a. trečiajame dešimtmetyje šie maldos namai pritaikyti Liepojos garnizono liuteronų draugijos poreikiams.
Sukūrus Liepojos Karinį uostą kaip slaptą, uždarą teritoriją, TSRS okupacinė kariuomenė po II pasaulinio karo čia įrengė sporto salę, jūreivų ir kareivių kino teatrą ir t.t. „raudonąjį kampelį“. Kad nors truputėlį būtų apslopinta gera akustika ir žiūrovai galėtų suprasti garso filmo siužetą, užbetonuota centrinio kupolo nava.

Karinio uosto kalėjimas

Invalīdu iela 4, Karosta, Liepāja

+371 26369470, info@karostascietums.lv www.karostascietums.lv
Liepojos Karinio uosto garnizono kalėjimas jau nuo XX amžiaus pradžios tarnavo kaip laivyno matrosų ir puskarininkų disciplinarinė bausmės vieta. Jis pastatytas XX a. pradžioje kaip Karinio uosto ligoninė, tačiau ji savo funkcijų niekada neatliko. Jau 1905 metais kalėjime bausmę atliko 1905 m. revoliucijoje dalyvavę garnizono jūreiviai.
Aikštelė priešais kalėjimą tapo brolių kapinėmis daugeliui kalinių, kurie buvo nušauti prie kalėjimo tvoros. Visais laikais pastatas tarnavo kaip sovietų, o po to Latvijos armijų sargybos būstinė – kalėjimas. Paskutinieji kaliniai paliko savo pastabas ant kalėjimo kameros sienų dar visai neseniai – 1997 metais.
Šiuo metu Karinio uosto kalėjime galima apsilankyti, sudalyvauti realybės šou „Už grotų“ bei, jei esate aštrių pojūčių mėgėjas,  išnakvoti kalėjimo kameroje. Tiems, kurie nori susipažinti su aplinka ir pasigėrėti Karinio miestelio gamtovaiždžiais, siūloma išsinomuoti dviračius, o tiem, kurie pavargę, siūlome pailsėti naujame kempinge.

Oskara Kalpaka tilts

O. Kalpaka iela, Liepāja

Viens no visvecākajiem Liepājas un Latvijas metālkonstrukciju tiltiem, tehnikas piemineklis. Tilts projektēts pēc franču inženiera Aleksandra Gustava Eifela skices.
Tas veidots no divām identiskām izgriežamām fermām, kuras tiek pagrieztas par 90 grādiem katra uz savu pusi. Tilta izgriešana bija paredzēta ar elektromotoru vai vinčas palīdzību un aizņēma 4-5 minūtes.Savas pastāvēšanas laikā tilts vairākas reizes ir nopietni bojāts. 2006.gadā tilta ziemeļu daļu sabojāja zem Gruzijas karoga peldošais tankeris „Anna”. Pēc rekonstrukcijas Oskara Kalpaka tilts atkal darbojas. Vairākas reizes diennaktī tas tiek atvērts kuģu satiksmei.

Maniežas

Zemgales iela, Karosta, Liepāja

Pastatas pastatytas 1903 – 1904 metais. Maniežas suręstas iš lengvų kniedytų metalo konstrukcijų ir skardinio stogo. Milžiniškoms patalpoms apšviesti įdėti specialūs langai, stogo predangoje įmontuotos stiklo juostos.
Iki I pasaulio karo manieže sekmadieniais vyko žirgų kavalerijos parodomosios demonstracijos ir raitininkų meistriškumo lenktynės. Darbo dienomis patalpa buvo naudojama jūreivių fizinio lavinimo – gimnastikos užsiėmimams. Manieže, kuriame tilpo daugiau kaip 4000 žmonių, buvo rengiami oficialūs priėmimai, garbės pokyliai garnizono jūreiviams.

Vandentiekio bokštas

Ģen.Baloža iela, Karosta, Liepāja

Vandentiekio bokštas pastatytas 1905-aisiais metais. Jis aprūpino vandeniu visą Karinio uosto teritoriją. Iki šių dienų išliko senieji bokšto siurbliai.
Turistai bokštą gali apžiūrėti tik iš išorės.

Balandžių pašto stotis

Pulkveža Brieža iela 6, Karosta, Liepāja

Kaip žinoma, jau senovėje buvo atkreiptas dėmesys į stebėtiną balandžių orientaciją. Jei balandį paleidžia į laisvę, instinktas visada jį sugrąžina atgal į gimtąjį narvą. Paukščių pranašumas yra jų judėjimo greitis – esant palankiam vėjui, jis pasiekia net 100 kilometrų per valandą greitį. Naujausių laikų istorijoje balandžiai daugiausia naudoti karo metu, net II pasauliniame kare jie pravertė persiunčiant korespondenciją.
Balandžių pašto stotis pastatyta tikslu laikyti 450 balandžių. Laikui bėgant šis stotis daug kartų buvo perstotama – dabar šis pastatas paverstas gyvenamuoju namu.

Baltijos šalių Nardytojų mokykla

Atmodas bulvāris 1, Karosta, Liepāja

Prie Kalpako tilto, netoli jūros, įsikūrusi Baltijos šalių Nardytojų mokykla, kuri yra vienintelė visoje Baltijoje. Mokykla yra karinė įstaiga, kurioje apmokomi nardytojai ir jungos.

Šiaurinis molas

Šis hidrotechninis statinys yra labai svarbi Liepojos jūros įtvirtinimų ir karinio uosto komplekso sudėtinė dalis. Molo bendras ilgis yra 1800 metrų, plotis – 7, 35 metro. Šiaurinis molas pastatytas XIX a. pabaigoje.

Šiauriniai fortai

Jātnieku iela, Karosta, Liepāja

+371 26369470, info@karostascietums.lv www.karostascietums.lv
Šiauriniai fortai yra sudėtinė Liepojos įtvirtinimų dalis. Įtvirtinimai buvo pastatyti XIX a. pab. – XX a. prad.. Jų tikslas apsaugoti Liepojos jūrinę karo bazę nuo galimų priešų užpuolimų. Įtvirtinimo sistema apglėbė visą miestą.
1908 metų lapkričio mėnesį Liepojos įtvirtinimus išmontuoti, nes buvo pripažinta, kad jų statyba buvo strateginė klaida. Dalis pabūklų demontuota ir išvežta į Lietuvą, į Kauną, dalis išlydyta. Artilerijos pabūklus, požeminius ir parako sandėlius mėginta susprogdinti, tačiau tai nedavė rezultatų ir carinės Rusijos naujesniųjų ir moderniųjų įtvirtinimų liekanos išlikusios dar iki šiol.
Apie šiaurinius fortus gali daug papasakoti gidai. Fortuose galima žaisti komandinį  žaidimą „Pabėgimas iš TSRS“, kurio tikslas – bendromis pastangomis surasti draugą, kuris pateko į sovietų pasieniečių nelaisvę ir kartu patekti į  povandeninį laivą.

-->